Vasarai atėjus daugybė paauglių, moksleivių, pirmo, antro kurso studentų nori tą laiką išnaudoti pinigų uždirbimui. Idealus šansas atrodo darbas Klaipėdoje, Palangoje ir kitose pajūrio vietelėse, kur nuolat reikia darbščių rankų vasaros sezonui, o jaunimas visai noriai dirba ten, kur verda pramogos. Kristina pasakoja, kad jai taip pat labai pasisekė, ir vasaros darbas Klaipėdoje papuošė jos cv.
Galvojo, kad neras
Paklausta, kaip ėjosi darbo paieškos, Kristina prisipažįsta, kad iš pradžių jose jautėsi tikrai beviltiška ir galvojo, kad tikriausiai nieko gero nepavyks.
„Klasiokai vidurinėje mokykloje sakydavo, kad darbą gali gauti tik tada, kai turi pažinčių. Nes niekas nenori įdarbinti tokių dar mokyklinio amžiaus darbuotojų. Be to, jie sakydavo, kad dėl darbo jau turi būti sutarta prieš metus ar pusę metų. Aš labai norėjau susirasti darbą, bet net neturėjau galimybės nuvažiuoti į pajūrį gyvai pasikalbėti su kavinių vadovais. Žinoma, orientavausi į sezoninius dalykus. Klaipėda yra prie jūros, taigi, vasarą ten atvyksta daug turistų maloniai praleisti laiką. Todėl norėjau, kad tos vasaros metu aš taip pat ten būčiau ir galėčiau dirbti ką nors už realų uždarbį. Ieškojau pasiūlymų skelbimuose, siųsdavau savo CV į atrankas, bet neturėjau net jokios patirties, dėl to buvau kaip baikštus žvėriukas, kuris nežino, ką toliau daryti. Pagaliau kažkaip pavyko susiorientuoti ir susikalbėti su vienu kavinės savininku, kad pamėginsiu pas jį dirbti puse etato. Tad apsidžiaugiau, vasarai atėjus susikroviau kuprinę ir išvažiavau ten dirbti“, – pasakoja mergina.
Vasara praėjo gerai
Tačiau ji sako, kad tas darbas Klaipėdoje galėjo būti ir labai blogai susiklostęs, tačiau jai tarsi pavyko kažkaip viską susukti geriau. Kai tik mergina atvažiavo, pamatė, kad tai nėra tokia jau gera vieta darbams. „Patekau į tikrą pragarą. Tas savininkas neturėjo išvis jokių darbuotojų, tik dirbo dar kažkokia Viera, kuri šiaip gerdavo kavą, kažko rėkdavo, apsikrovusi popieriais ir kartais padarydavo skambutį užsakymams. Man pavedė dirbti viską – plauti seniai kokius 5 metus nevalytų ir riebalais įmirkusių spintelių, kepti bjaurų maistą, suplukus nešioti klientams. Po dviejų dienų išėjau iš darbo net negalvodama, „kas bus“. Pamaniau, kad vis tiek ką nors susirasiu, o jei ir ne – tai grįšiu pralaimėjusi namo. Juk galima kartais ir pralaimėti. Tačiau tuojau pat radau ledų pardavėjos darbą ir jis man labai patiko, susipažinau su daug žmonių, užsidirbau, vasara Klaipėdoje buvo puiki“, – prisimena dabar jau studentė.