Kaip sužinoti, ar vertimo biuras gali būti tavo ateities profesija? Ar jūs galite ateityje būti vertėjais? Atsakymai į šiuos klausimus labai svarbūs ir atsakyti į juos būtina nuožmiai. Daug jaunimo tik apytiksliai įsivaizduoja savo ateitį ir nežino, kokia ji iš tiesų turėtų būti. Jie galvoja, kad labai stengtis nereikia, ir kad galima būtų bet kokiu būdu tapti kažkokiu darbuotoju. Tačiau kartais net įvairios asmeninės savybės jau gali padėti atpažinti, ar jums lemta būti vertėju. Tad štai jums šiek tiek informacijos, jeigu norite atpažinti, ar vertimo biuras bus jūsų ateities profesija.
Jokios kantrybės
Pirmiausiai norint būti vertėju, būtina turėti auksinę kantrybę, kitaip nieko neišeis. Jeigu nori, kad vertimo biuras būtų tavo antri namai – pasiruošk daug dirbti. Ne viskas taip paprasta net ir šiais laikais, kai nereikia vartyti storiausių žodynų. Kadangi yra kompiuteriai ir elektroniniai lengviau vartomi žodynai, tai nebūtinai jie jums viską ir išvers. Jeigu jie galėtų nudirbti darbą, kurį dirba žmogus, tuomet nereikėtų žmogaus. Reikėtų tik elektroninio vertėjo. Tačiau jie – tik priemonės. Kartais geri vertėjai turi valandų valandas raustis žodynuose ir savo atmintyje, kad sukurtų geriausią būdą perteikti mintį viena kalba į kitą. Tai ir yra tikrasis darbas. Tikroji žodžių juvelyrika, kol atitaikai geriausią dalį ir smulkų žodį pakeiti kitu. Jeigu neturite kantrybės, jeigu viską darote tik apytiksliai, jeigu skubate, jeigu nemėgstate kruopščiai darbuotis vienoje vietoje – šis darbas ne jums.
Nemėgsta knygų
Dar viena problema – kartais žmonės, kurie nori būti vertėjais, nemėgsta knygų. Tačiau knygos yra būtinos kaip treniruotės. Panašiai, kaip tu negali būti krepšininku, jeigu nemėgsti treniruočių, o tik nori žaisti. Taip vertėjui kaip treniruotės yra skaitymas, ypač ilgų distancijų. Tad reikia daugiau skaityti, tobulinti kalbą, lavinti ją, o skaitymas suteikia tam tikrus kalbinius raumenis. Tam, kad duotum, turi įdėti. Kai sakoma, kad ką iš moksi, ant pečių nenešiosi, tai reikėtų paminėti ir tai, kad ta nauda dar ir terminuota. Ir gal ir visai gerai būtų ilgiau ant pečių pasinešioti, kad paskui būtų galima panaudoti. Vertėjas negali kažkada pasimokyti kalbą, o paskui nustoti tobulėti. Jam nuolat reikia atnaujinti savo žinias, tarsi kokią operacinę kompiuterio sistemą. Kitaip kalba bus sausa ir nebegalės funkcionuoti gyvame ir organiškame šių laikų pasaulyje.